Skaičiau Wikipedijos straipsnį apie Manijas (ačiū Salomėjai ), ir susimąsčiau: kalbant apie psichologinius dalykus, kas gali pasakyti, kas yra liga, o kas ne? 
Juk kad ir ta pati linksmoji manija gali būti tiesiog kaip suaktyvėjusių smegenų veiklos padarinys ir tiek. Galbūt čia ir būtų tas progreso žingsnis, didinant smegenų efektyvumą? Juk tiek mažai procentų jos išnaudojame Kažkada seniai mačiau filmą (vaidybinį berods) apie tai, kaip pagr. veikėją ten ištiko liga (bet jis to dar nežinojo), ir jam suaktyvėjo smegenys labai - išmoksta kalbą per ~15 minučių, iš vienos knygos, išmoko judint daiktus per atstumą, ir t.t. vietiniai žmonės tai priėmė ne itin palankiai (gi pas žmogų yra toks refleksas, kad jei jis pasijaučia silpnesnis prieš kažką, jis stengiasi sunaikint jį), o ir poto dėl tos ligos pagr. veikėjas mirė. Ir poto tas filmas sukėlė minčių: o gal tiesiog smegenys nėra pasiruošusios dar tokiems krūviams, ir dėl to išsivystė liga jam ? ar tikrai galėtume progresuoti, kai žmonės tarpusavy naikinasi, kai pamato, jog kažkas pranašesnis už kitus?
p.s. nors filmas vaidybinis, ir tikriausiai neparemtas jokiais faktais, bet vistiek, mintys kilo rimtos ir filosofinės