mind dump

pastaruoju metu dažnokai kamuoja svarstymai (galvoje), kas yra esminis dalykas, kuris ves žmoniją pirmyn , arba kitaip pasakius “kas yra ateitis”.

Dabar taip netikėtai (ganėtinai netikėtai man pačiam, kaip realistui ir tiksliųjų mokslų mėgėjui) supratau, kad vienas iš esminių dalykų būtų kūrybiškumas. Kodėl? Kūrybiškumas plečia akiratį, mąstyseną, skatina toleranciją, nestandartinį požiūrį, savęs ieškojimą, tobulėjimą. Tik tolerancija, vienas kito supratimas padės išvengti konfliktų. Nestandartinis požiūris, platus akiratis padės išspręsti net ir kebliausias situacijas/problemas. Savęs ieškojimas / tobulėjimas vers stumtis į priekį

Kūrybingi žmonės (arba tie, kurie dirba kūrybos sferoje) yra atviresni naujovėms, nebijo eksperimentuoti, mąsto, ieško originalių idėjų įgyvendinimo variantų. Tradiciniai žmonės (konservatyvūs) dažniausiai skeptiškai priima naujoves, yra linkę pasilikti prie senų, laiko patikrintų dalykų/idėjų, o tai progresui ne į naudą Nekūrybiški žmonės yra linkę netoleruot “kitokių”, apriboja savo pasirinkimo laisvę, dažnai net stengiasi paneigti (iš principo) tuos “kitokius”, jų idėjas ir pastangas.

Taip kad kviečiu visus lavinti savo kūrybą (legaliais, visuomenės normoms neprieštaraujančiais būdais), ir vesti pasaulį į šviesų rytojų

p.s. kūrybišku žmogum laikau ne tik menininką, bet ir apskritai žmones, kurie mato ne tik sau po kojomis.

p.p.s. galbūt kai kuriems gali pasirodyti keistas šis rašinėlis, bet čia tiesiog norėjau pasidalint mintimis apie kūrybiškumą ir jo svarbą gyvenime. Pasirodo jis tikrai svarbus. Ir tuo pačiu kviečiu diskusijon “kaip manote, kas yra ateitis?”

Dėl antraštės nepykit, tiksliau nesugalvojau kaip sukišt į vieną sakinį trumpą

Šiandien kažkaip bebraidant po internetą , skaitant postringavimus apie Ameriką ir jos aukas (kitas šalis), susimąsčiau, kad tai kažkiek primena man kryžiaus laikus, kai pagonys buvo laikomi nusidėjėliais, ir juos reikia “atvesti į doros kelią”, nors patys pagonys nei to prašė, nei tam jautė pareigą. Taip ir čia panašiai - Amerika ale kovoja už demokratiją ir ją stengiasi skleisti kitose šalyse, nors to kaip ir niekas neprašo.. Manau daug kas sutiks, kad ir kryžiaus karų laikais, tiek ir dabar (demokratijos agitavimo laikais), viešai deklaruojamas tikslas tėra tik priedanga, o tikslai ganėtinai aiškūs - įtaka įvairiose šalyse, priėjimas prie tam tikrų resursų.

Aišku, galima teigti, kad krikščionybė buvo žingsnis civilizacijos link, nes visgi su krikščionybe ir raštas atėjo (jei neklystu. nepasižymiu itin giliomis istorijos žiniomis. gėda.), ir panašiai, bet visgi galbūt buvo galima apsieit ir be karų, o ir jei vis dar pagonys būtume, nemanau kad būtų trikdžių eiti link civilizacijos. Na bet jau čia prasideda “kas būtų jeigu būtų”, o čia jau spėlionės begalinės, o ir beprasmės, nes kaip buvo taip buvo. Tiesiog dar kartą galime pastebėti, kad istorija kartojasi. O kažkaip žmonės yra laikomi protingomis būtybėmis Juk protingas žmogus turėtų nekartoti praeities klaidų. Kita vertus, įtaka, pinigai žmones verčia nužmogėti (užuodžiu stiliaus klaidą, bet vėlgi nesugalvojau kaip išsireikšt kitaip), matyt todėl ir kartojasi klaidos.

Gaila.