mind dump

Tiems, kas nežino: adblock plugin’as - firefox naršyklės pluginas, kuris pagal tam tikras taisykles (pvz iš tam tikro serverio) uždraudžia elementų krovimą (paveiksliukai, tekstas).

O kodėl aš naudoju? Ne todėl, kad esu kategoriškai prieš reklamą. Ne. Tiesiog mane siutina kreivarankių reklamerių baneriai, kurie yra ypač naujoviški ir pagal paskutinį mados klyksmą, ir jie ten uždengia turinį , ir vidury puslapio padaro kokį tai “smagų” mini žaidimuką ar dar ką nors. Tipo interaktyvu. Jau ne pirmą kartą būna tokia reklama, kuriai neveikia uždarymo mygtukas (dažniausiai kryželis nupaišytas koks nors tai). Ir tada sėdi kaip durnas ir minkai tą kryžiuką su viltim, kad o fdrug suveiks pagaliau. Bet ne. Nesuveikia. Ir nieko padaryt su saitu negali, nes jis per visą puslapį (gal labiau per viršutinę saito dalį) išsidrėbęs, tai nei linko paspausi, nei ką. Tada tenka įdėt tam tikrą serverį į nepageidaujamų sąrašą, ir tada pamatau švarų puslapį, be nesąmoningų “interaktyvių” banerių. Kartais baneristai persistengia. Rimtai.

Šiandie susimąsčiau, kad galėtų mokykloje vėlesnėse klasėse dėstyti sklandžios kalbos dalyką. Priežastis - dažnai susiduriu su žmonėmis, kurie ne iš pirmo karto surezga aiškų klausimą arba pasako aiškiai ko nori/ką turi omenyje. Man ir pačiam būna tokių problemų. O kai pasiklausai “šiuolaikinio jaunimo” kalbą, kaip dėsto žodžius, tai baisoka pasidaro. Arba aš jau netenku telepatinių galių, ir sunkiai suprantu kai kuriuos žmones

Sveikinu visus su praėjusiom šventėm Yra šiokia tokia naujiena - pagaliau turiu parsitempęs į Vilnių savo dviratį Reiks dabar įdėt darbo šiek tiek, atnaujint. Planas yra toks - perdaryt kalnų dviratį į miestinį hibridinį dviratį, atnaujint galima sakyt visas dalis. Atsiras klausiančių - “o ne geriau naują pirkt?”, aš atsakau “taip įdomiau” o ir susirinkt iškart tokį dviratį kokį planuoju turėt kainuotų man gan brangiai. o dabar po truputį apgreidinsiu, tai bus gud. Tai tiek šiam kartui. Nelabai mėgstu blogint apie savo paprastą kasdienį gyvenimą be filosofinės pusės, bet čia dabar darau įžangą į naujas blog’o temas - “dviračiai”, “miestas, dviratis ir aš”, ir panašiai

Perskaičau tokį gana įdomų interviu , kurio pašnekovas yra žmogus, kuris savanoriškai amputavo savo dešinį riešą. Priežastis - jo nuomone, dešinysis riešas buvo “defektas nuo pat gimimo”. Skamba švelniai tariant neįprastai . Šiaip iš interviu paaiškėjo, kad jis nuo vaikystės taip jautėsi, domėjosi amputacijomis ir panašiai. Skaitant straipsnį man buvo moksliškai įdomu, kokie pojūčiai kai amputuoja galūnę, kaip reaguoja smegenys į nervų struktūros pasikeitimus ir panašiai. Interviu radau atsakymus Visgi įdomu pasidarė : kas biologiniame lygyje daro įtaką tokiems pasaulio/savęs supratimams kaip šis? Čia panašiai kaip gėjai, ir panašiai - nuo vaikystės jau daugmaž formuojasi bruožai : berniukai mergaitiški, mergaitės berniukiškos ir t.t. Bet vat tokiam atrodytų smulkiam dalykui tai aš net neįsivaizduoju kas gali daryt įtaką besivystant kūdikiui/vaikui. Kitas dalykas, apie ką susimąsčiau - kaip aš reaguočiau, jei man artimas žmogus (žmona (tarkim), sūnus, brolis ar panašiai) pasakytų man kad nori pašalint kokią nors dalį kūno? Pirma mintis - palaikyčiau išprotėjusiu/pavažiavusiu. Bet iš kitos pusės… O jei iš tikro žmogus nori to, ir jaučiasi nelaimingas dėl to, kad TURI ranką? Ir kaip interviu pašnekovas, dabar džiaugiasi gyvenimu. Tai kodėl reikia trukdyti žmogui jaustis laimingu? Vienintelis jam nepatogumas (kiek supratau) yra viešose vietose parodyt savo ranką, kur nėra riešo. Visa kita jam OK.. Legalizavo lyties keitimo operaciją, legalizuoja homoseksualų porų vedybas po truputį , tai čia manau galima priimt ir šiuos žmones į “toleruojamų žmonių” sąrašą. Iš esmės saviamputacijos niekam neprieštarauja - nei krikščionybei, nei įstatymams, nei moralės normoms - žmogus tiesiog daro save laimingu. Kita vertus, kol nėra išplitęs reikalas šis, tai aplinkiniams bus nemalonu/nepatogu būt šalia tokių žmonių, ypač jei modifikacijos visiškai neįprastos (skaičiau trumpą pranešimą, kad vienas čiuvakas pasišalino sau krūtinės spenelius - jie jį trikdė, jautėsi nepatogiai viešumoje su jais. tai kiek “keistoka” būtų pamatyt čiuvaką kur krūtinės srityje vien tik oda, nieko daugiau ). Visame šitame reikale stebėtojai manau neretai paminės/paminėtų žodį “nenormalu”, “psichai” ir t.t. Taip, pritariu, labai neįprasta čia.. Bet iš kitos pusės: o kas yra normalu? Normos ribos yra labai reliatyvus dalykas - skirtingais kampais žiūrint į objektą skirtingas vaizdas matosi. Anksčiau moterys su balso teise buvo nenormalu. Nenormalu buvo ir moterys, nešiojančios kelnes. Nenormalu buvo ir juodaodžiai, šnekantys su baltaisiais kaip lygūs su lygiais. Nenormalu buvo (kai kur ir tebėra) vyrams būt įsivėrus auskarą į ausis. Laikui einant, priprantama prie naujų dalykų, ir jie patampa “norma”. Dabar aš asmeniškai laikau nenormaliu dalyku kai vyrai menkina moteris,vergavimo ideologija remiantis “žemesne rase”, “kitokių” žmonių niekinimas. Manyčiau čia esminis dalykas yra tolerancija ir priėmimas dalykų “taip kaip yra”. Tolerancijos dar reikia daug kam pasimokyt
Šiaip manau svarbiausia yra (kaip ir visose gyvenimo sferose) nenueit į kraštutinumus. Sakyčiau būtų nevisai etiška aplinkinių atžvilgiu pasidaryt modifikaciją pvz vietoj kaukolės viršutinio kaušo užsidėt kokį stiklinį gaubtą ir gyvent toliau, taip aplinkiniams suteikiant nemokamą galimybę pasižiūrėt į gyvas smegenis arba panašūs variantai. Bet čia vėlgi sunku nubrėžt liniją (manau jos ir nėra) tarp “priimtina” ir “nepriimtina”, ir ji nuolat keičiasi… Jei susilauksiu pasipiktinusių skaitytojų kad visgi čia yra nesąmonė nes šlykščiai atrodo, tai jiems turiu klausimą: Ar jūs save laikote pasiruošusiais susidurt su ateiviais ir su jais kartu taikiai gyvent? Jei taip, tai ką darysit tuo atveju, jei ateiviai bus šlykščios išvaizdos? Naikinsit ateivius? Manau teks susitaikyt su tuo ir tiek. Manau visgi kad reikia plėsti mąstyseną, skatinti toleranciją tarp žmonių - gyvent bus lengviau.

Pabaigai: aš nesu UŽ tokias kūno modifikacijas. Ir nieko neagituoju apie jas. Tiesiog norėjau iškelt klausimą apie toleranciją, bandymą suprasti kitą žmogų jo akimis, vertybių skalės reliatyvumą. Visgi aš čia įžvelgiu vieną gerą galimybę - donorystę Jei kažkas nelaimėje neteko rankos, o kitas sugalvojo atsikratyti savąja, ir jei jų kūnai suderinami, tai kodėl nepasinaudojus proga ir taip padarius laimingais du žmones? Ir šiaip - tų savanoriškų amputacijų kiekis didėja gan sparčiai, tai yra du variantai - arba ateina mada, arba tikrai ne vienas žmogus jaučiasi taip kaip mano minėto interviu “kaltininkas”. Visgi kad mada ateina tai esu linkęs abejot - visgi amputacijos padarinių nebepakeisi (kaip tatuiruotės ar auskaro), tai čia toks rimtesnis dalykas.

Na kaip ir tradicija pas daugumą yra prieš naujus metus apibendrint praėjusius metus, tai ir aš pasidalinsiu pamąstymais.

Šie metai man buvo visapusiškai įdomūs ir naudingi. Šiais metais iš programerio pareigų perėjau prie admino, ir admino darbas ir kolegos adminai pakeitė požiūrį į kai kuriuos dalykus, išmokau nemažai naujo. Buvo daug atradimų šiais metais, vienas iš didžiausių tai blog’ai.

Labai įdomu skaityt tematinius blog’us, sužinojau daug įdomių dalykų, įdomu skaityt kitų žmonių mintis, patyrimus, svarstymus. Pradėjau ir aš rašyt blog’ą , bet po kurio laiko duombazė tiesiog dingo (neaišku ar hosterio kaltė, ar šiaip niekšai prikišo pirštus), tai teko iš naujo pradėt. Buvo puiki proga pradėt viską iš naujo - nekartojant ankstesnių klaidų. Anksčiau daug dėmesio skyriau negatyviem dalykam - dejavau kaip viskas yra blogai ant lietuvos ir t.t. Taip, tai netaiso padėties, tiesiog galvojau atkreipt dėmesį į blogus dalykus, kad žmonės žinotų kas vyksta. Bet kai dingo duombazė pagalvojau kad įsijaust į blogio egzistavimo aprašymus neverta, geriau žvelgt optimistiškai, su šypsena. Bus lengviau, o galbūt ir menkam lankytojų ratui nuotaika pakils. Tai vietoj dejavimo pasirinkau dėmesio skyrimą informaciniams saitams, humorui, greenpeace tematikai, dviračiams ir pan. Žinoma, nepraleidžiu pro akis ir draugų/kolegų/pažįstamų blog’us - man juos taip pat įdomu skaityti
Dar šiais metais apsigreidinau kompą, dabar komfortabiliai sėdžiu prie stacionaro, viskas kaip ir norėjau, tik OS reiks dar susitvarkyt iki galo
Bene svarbiausias šių metų įvykis dėl kurio vyko ilgi apmąstymai, tai išėjimas iš pirmo normalaus darbo - Gauminos. Daug buvo dvejonių, baimės,nežinomybės, bet visgi priėmiau tokį sprendimą. Ateitis parodys, ar priėmiau teisingą sprendimą
Dar vienas gan svarbus ir seniai norėtas dalykas įvyko - išsilaikiau teises ir įsigijau mašiną Dabar belieka butą įsigyt, ir būsiu pilnavertis žmogus
Per šiuos metus (ir ne tik) buvo nemažai pokyčių, nemaža dalis ir vidinių - esant tam tikrom sąlygom, teko keistis (manau į gerąją pusę), tiek antrosios pusės atžvilgiu, tiek ir kitais aspektais.

Šiaip realiai daugiau konkrečių dalykų dabar taip staiga nepamenu, gal prisiminęs vėliau pridėsiu, gal ir ne. Bet susumuojant aš manau kad buvo geri metai visapusiškai, net ir prisimenant nevisai gerus dalykus. Tikiuosi kad kiti metai bus ne prastesni, galbūt - net geresni. Nekantriai laukiu, ką parodys kiti metai
Dar kartą su naujais!

Kadangi ryt tikriausiai bus nemažai galvos sukimo dėl šventės, tai iš anksto sveikinu visus- su šventėm, mielieji ir brangieji! Linkiu kad kiti metai būtų (dar) geresni, (dar) linksmesni, (dar) naudingesni, ir t.t. Sėkmingų Jums metų!

Jus sveikina šventinis, biškį ligotas, Antanas

Taigis, kątik grįžau iš pasivalkiojimo po miestą… Įspūdžiai dvejopi - ir gerai, ir pasipiktinimas. Gerai tas ,kad praktiškai visas vakaras praėjo idealiai - nuostabi mergina, draugai, aplankėm parodą, išgėrėm šiek tiek alkoholio, užvalgėm picų, ir nuėjom tūsintis - į play klubą. Ten grojo drumas, žaidėm foosball‘ą, gėrėm alų, sultis (pagal skonį). Viską sugadino netikėtai iššokęs barmenas - pradėjo aiškint jis mums kad mes jam nepatinkam, ir tipo “p***inkit iš čia”. Mes nieko nesupratę pradėjom klausinėt , kame kampas. Nu jis ten aiškino toliau kad mes jam nepatinkam ir tipo turim eit lauk. Nežinau kodėl mes jam nepatikom. Ar per mažai pirkom gėrimų ir pan, ar per daug žaidėm foosball‘ą ir nedavėm kitiem (bet kažkodėl niekas ir nesistojo eilėn, o kas norėjo žaist tai tas ir žaidė su mumis), ar kad draugai dreduoti buvo (kas būtų itin keista, nes mano supratimu play klubas nėra orientuotas į popsą). Tai likau didžiai nusivylęs pirmu ir tikriausiai paskutiniu vizitu šiame klube. Tai po išvarymo teko pėdint iki draugo mašinos, parvežė namo mane ir taip baigėsi vakaras. O buvo taip smagu….