Taigi, šiek tiek duomenų apie mano dviratizmo būklę 
Nuvažiuota ~212km, dažnai važinėju kone kasdien į darbą. Jau buvo ir pirmasis skrydis su dviračiu (t.y. teko griūti).
Įspūdžiai: ganėtinai geri. Aišku, daug nevažinėju (santykinai), o ir tai dažniausiai centre (žvėrynas-gedimino prospektas maršrutu), tai galbūt dėl to nebuvo kažkokių tai problemų/incidentų, nors “tiek betrūko” pasitaikė
Ateities planai: pabaigti susitvarkyti dviratį, pradėt sportinį važinėjimą ne asfalto keliais. Reiks kada palekiot po miškelius, bet tam reiks ir ratus atitinkamai pasiruošt, o tai dabar paprasti asfaltui pritaikyti ratai Ir dar reiks spyną nusipirkt.
Ko pasigedau: vietų, kur galima būtų prirakinti dviratį. Pvz centre tai labai mažai įstaigų (kad ir tų pačių parduotuvių), kur būtų galima prirakint patogiai dviratį. Dabar tenka prie visokių stulpų/kuolelių rakint,nes praktiškai nėra tam tinkamų vietų. Taip staigiai pamenu tik vieną vietą - prie flagmano, ten galima normaliai prirakint dviratį. daugiau tai nelabai pamenu..
Bendrai paėmus: dviračiai yra gerai. Į darbą nusigaunu per ~12 minučių ir nemokamai, kai su autobusu/troleibusu keliauju ~25 minutes, plius kainuoja 1,40 litų O kur dar “malonumas” grūstis į troleibusą, pilną žmonių, brautis link aparato, kad paženklintum bilietėlį.. O su dviračiu mini sau smagiai Tik reikia žiūrėt kad nenutrenktų, kad pats nenutrenktum konors 
Patarimas: kaip ir su mašina, reikia laikytis saugaus atstumo nuo mašinų , nes mašinai, važiuojančiai 20km/h sustabdyt iki 0 tereikia stipriau spustelt stabdį, ir praktiškai iškart sustoja automobilis, o va dviratistas taip greit nesustoja, važiuodamas tokiu pat greičiu Tiek betrūko, kad būčiau įvažiavęs į vieno automobilio galo, kai netikėtai užkirto stabdžius, o aš tuo metu tik ruošiausi stabdyt :]] Ant priekinio rato pavažiavau metriuką (stabdant su priekiniais stabdžiais), bet baigėsi tvarkingai