mind dump

Taigi, šiek tiek duomenų apie mano dviratizmo būklę

Nuvažiuota ~212km, dažnai važinėju kone kasdien į darbą. Jau buvo ir pirmasis skrydis su dviračiu (t.y. teko griūti).

Įspūdžiai: ganėtinai geri. Aišku, daug nevažinėju (santykinai), o ir tai dažniausiai centre (žvėrynas-gedimino prospektas maršrutu), tai galbūt dėl to nebuvo kažkokių tai problemų/incidentų, nors “tiek betrūko” pasitaikė

Ateities planai: pabaigti susitvarkyti dviratį, pradėt sportinį važinėjimą ne asfalto keliais. Reiks kada palekiot po miškelius, bet tam reiks ir ratus atitinkamai pasiruošt, o tai dabar paprasti asfaltui pritaikyti ratai Ir dar reiks spyną nusipirkt.

Ko pasigedau: vietų, kur galima būtų prirakinti dviratį. Pvz centre tai labai mažai įstaigų (kad ir tų pačių parduotuvių), kur būtų galima prirakint patogiai dviratį. Dabar tenka prie visokių stulpų/kuolelių rakint,nes praktiškai nėra tam tinkamų vietų. Taip staigiai pamenu tik vieną vietą - prie flagmano, ten galima normaliai prirakint dviratį. daugiau tai nelabai pamenu..

Bendrai paėmus: dviračiai yra gerai. Į darbą nusigaunu per ~12 minučių ir nemokamai, kai su autobusu/troleibusu keliauju ~25 minutes, plius kainuoja 1,40 litų O kur dar “malonumas” grūstis į troleibusą, pilną žmonių, brautis link aparato, kad paženklintum bilietėlį.. O su dviračiu mini sau smagiai Tik reikia žiūrėt kad nenutrenktų, kad pats nenutrenktum konors

Patarimas: kaip ir su mašina, reikia laikytis saugaus atstumo nuo mašinų , nes mašinai, važiuojančiai 20km/h sustabdyt iki 0 tereikia stipriau spustelt stabdį, ir praktiškai iškart sustoja automobilis, o va dviratistas taip greit nesustoja, važiuodamas tokiu pat greičiu Tiek betrūko, kad būčiau įvažiavęs į vieno automobilio galo, kai netikėtai užkirto stabdžius, o aš tuo metu tik ruošiausi stabdyt :]] Ant priekinio rato pavažiavau metriuką (stabdant su priekiniais stabdžiais), bet baigėsi tvarkingai

Taigi, kątik paskaičiau straipsnelį vieną apie temoje aprašytus dalykus - privalomus šalmus, liemenes ir visa kita. Esmė tokia - šalmai bus neprivalomi dviračių vairuotojams, kurių amžius virš 18 metų(iki tol- privaloma), liemenės taip pat tampa neprivalomomis, bet turi būti būtinai kažkokio tipo atšvaitai, matomi aplinkinių (manau pakanka keleto atšvaitų - juostelių, kurios užsideda ant kojų ar tai rankų. Šalmą manau betkokiu atveju geriau turėt, nekenkia Privalomi dalykai bus: raudonas galinis atšvaitas, tamsiu paros metu - iš priekio ir galo lempos(gale raudonos lempos),geltoni (ar kokie tai kitokie) atšvaitai ratuose (ant stipinų), ir atšvaitai betkokia forma ant dviratininko kūno (dviratininkų apranga dažnai turi elementus, kurie yra kaip atšvaitai, jei nėra tokių, tada reikia turėt arba liemenę, arba atšvaitus kokius nors ant rūbų). Visa tai įsigalios nuo liepos 1 dienos.

Bendrai pažvelgus, čia jau man panašu į žmoniškus reikalavimus. Paliekama pasirinkimo laisvė dviratininkui, nėra konkrečių ir vienareikšmiškų nurodymų aprangos atžvilgiu (kas manau ir buvo didžiausia problema anksčiau). Man tokie įstatymai tinka

šaltinis čia. RIMTAS šaltinis: LRS puslapis

Tęsiu dviratizmo temą Šįkart papasakosiu glaustai apie prieš tai aprašyto stiliaus (downhill) priešingybę - Flatland. Čia mano labiausiai mėgiamas stilius - ganėtinai ramus, elegantiškas, nereikalaujantis itin sudėtingos technikos(dviračio, aprangos). Tai yra BMX dviračių pakraipa, kai su jais daromi triukai ant lygios aikštelės (iš to ir pavadinimas kilęs). Čia daugiausia reikia nepriekaištingos pusiausvyros - dažniausiai triukai vyksta važiuojant ant vieno rato (tai ant priekinio, tai ant galinio). Žavumas tame, kad viskas daroma nepadedant kojos ant žemės, ir stengiamasi kuo daugiau triukų padaryt iš eilės nesustojus (nepadėjus kojos ant žemės), ir neretai pats tas triukų “sujungimas” yra bene sudėtingiau nei pats triukas - persukant dviratį į kitą poziciją dažnai jis būna ne itin patogiai, tai reikia nemažų įgūdžių, kad galėtų sklandžiai pereit nuo vieno triuko prie kito.

Apie pačius dviračius. Tie, kas daugiau užsiima flatland’u, dažniausiai perka tam pritaikytus BMX dviračius, jie yra patogesni, viršutinis vamzdis (TT arba Top Tube) yra išlenktas ir kiek žemesnis nei įprastų BMX dviračių, pats rėmas šiek tiek trumpesnis ir lengvesnis, nes flatlander’iai nešokinėja iš dviejų metrų aukščio Štai keletas nuotraukų :

Čia tokie labiau tipiniai, aišku būna ten mandresnių Na ir pabaigai, filmukai:

Flatland manifesto 7

BMX Flatland Session

LOVING, LEARNING, BUILDING BMX FLATLAND

Chase Gouin BMX Flatland

BMX Flatland Best rider?

Pradėsiu pažintinį ciklą apie dviračių sportą, stilius, ir pirmas pasakojimas bus apie downhill (dažniausiai sutinkamas kaip “downhill freeride”). Šis sportas populiaresnis amerikoje ir kitose labiau kalnotose šalyse, mat ten geresnės sąlygos tam Šio stiliaus principas yra važiuot nuo aukšto kalno vingiuota trasa tarp medžių, siaurų takelių, esant reikalui - šokt nuo skardžio. Neretai matomi ir dirbtiniai takeliai - iš pagalių sukalti takeliai (dažniausiai aukščiau nei žemė), rampos ir panašiai. Dviračiai šiam sportui ypač specifiški. Naudojami labai tvirti rėmai, ypač didelės eigos priekinės šakės (nes reikia kad dviratis atlaikytų nežmoniškas apkrovas), galinis amortizatorius taip pat turi būti labai galingas, nes neretai žmonės šoka iš daugiau nei ~5m aukščio, tai reikia kad dviratis nesibyrėtų pačiu atsakingiausiu momentu Apranga taip pat gan tvirta turi būti - šalmai uždengiantys visą veidą (fullface), kojų apsaugos, pirštinės, neretai sutinkama ir apsaugos, dėvimos ant viršūtinės kūno dalies (berods krūtine reiktų vadint tą vietą :]] ). Šiaip sportas tikrai pavojingas - greitis didelis, danga slidi gan (žvyras ir šiaip dirvožemis), tarpai tarp medžių dažnai irgi itin siauri būna. Bet tame ir žavesys - adrenalinas didelėmis porcijomis Na pabaigai keli klipukai apie tai, kad galutinai susidarytumėt nuomonę apie šį sportą
Downhill freeride

Downhill freeride 2