mind dump

pastaruoju metu dažnokai kamuoja svarstymai (galvoje), kas yra esminis dalykas, kuris ves žmoniją pirmyn , arba kitaip pasakius “kas yra ateitis”.

Dabar taip netikėtai (ganėtinai netikėtai man pačiam, kaip realistui ir tiksliųjų mokslų mėgėjui) supratau, kad vienas iš esminių dalykų būtų kūrybiškumas. Kodėl? Kūrybiškumas plečia akiratį, mąstyseną, skatina toleranciją, nestandartinį požiūrį, savęs ieškojimą, tobulėjimą. Tik tolerancija, vienas kito supratimas padės išvengti konfliktų. Nestandartinis požiūris, platus akiratis padės išspręsti net ir kebliausias situacijas/problemas. Savęs ieškojimas / tobulėjimas vers stumtis į priekį

Kūrybingi žmonės (arba tie, kurie dirba kūrybos sferoje) yra atviresni naujovėms, nebijo eksperimentuoti, mąsto, ieško originalių idėjų įgyvendinimo variantų. Tradiciniai žmonės (konservatyvūs) dažniausiai skeptiškai priima naujoves, yra linkę pasilikti prie senų, laiko patikrintų dalykų/idėjų, o tai progresui ne į naudą Nekūrybiški žmonės yra linkę netoleruot “kitokių”, apriboja savo pasirinkimo laisvę, dažnai net stengiasi paneigti (iš principo) tuos “kitokius”, jų idėjas ir pastangas.

Taip kad kviečiu visus lavinti savo kūrybą (legaliais, visuomenės normoms neprieštaraujančiais būdais), ir vesti pasaulį į šviesų rytojų

p.s. kūrybišku žmogum laikau ne tik menininką, bet ir apskritai žmones, kurie mato ne tik sau po kojomis.

p.p.s. galbūt kai kuriems gali pasirodyti keistas šis rašinėlis, bet čia tiesiog norėjau pasidalint mintimis apie kūrybiškumą ir jo svarbą gyvenime. Pasirodo jis tikrai svarbus. Ir tuo pačiu kviečiu diskusijon “kaip manote, kas yra ateitis?”

Skaičiau Wikipedijos straipsnį apie Manijas (ačiū Salomėjai ), ir susimąsčiau: kalbant apie psichologinius dalykus, kas gali pasakyti, kas yra liga, o kas ne? Juk kad ir ta pati linksmoji manija gali būti tiesiog kaip suaktyvėjusių smegenų veiklos padarinys ir tiek. Galbūt čia ir būtų tas progreso žingsnis, didinant smegenų efektyvumą? Juk tiek mažai procentų jos išnaudojame Kažkada seniai mačiau filmą (vaidybinį berods) apie tai, kaip pagr. veikėją ten ištiko liga (bet jis to dar nežinojo), ir jam suaktyvėjo smegenys labai - išmoksta kalbą per ~15 minučių, iš vienos knygos, išmoko judint daiktus per atstumą, ir t.t. vietiniai žmonės tai priėmė ne itin palankiai (gi pas žmogų yra toks refleksas, kad jei jis pasijaučia silpnesnis prieš kažką, jis stengiasi sunaikint jį), o ir poto dėl tos ligos pagr. veikėjas mirė. Ir poto tas filmas sukėlė minčių: o gal tiesiog smegenys nėra pasiruošusios dar tokiems krūviams, ir dėl to išsivystė liga jam ? ar tikrai galėtume progresuoti, kai žmonės tarpusavy naikinasi, kai pamato, jog kažkas pranašesnis už kitus?

p.s. nors filmas vaidybinis, ir tikriausiai neparemtas jokiais faktais, bet vistiek, mintys kilo rimtos ir filosofinės

Dalyvaujant įvairiuose socialiniuose tinkluose pastebėjau įdomų dalyką, kad tarkim parašau komentarą (nieko blogo nerašau, trumpą komentarą apie nuotraukos turinį), ir jį ištrina dėl kažkokių priežasčių. Nėra čia dideliu mastu, bet apskritai tai pasitaiko. Tai kam tada iš viso prisidėt į draugus milijoną žmonių, jei net paprastus komentarus trina, nes nenori jog aš (tarkim) matyčiausi tuose komentaruose kaip pažįstamas ar panašiai?

Tęsiant pasimąstymus apie socialinius tinklus, tai man jau siaubą varo facebook’as su savo aplikacijom. Visos aplikacijos reikalauja kažkokių prisiloginimų prie jų, reikalauja kad dar minimum 10 draugų įtraukčiau į šitą marazmą, kad galėčiau pažiūrėt kas ten “paown’ino” mane ar pan. Nu siaubas. O dar kai išleido framework’ą soc. tinklams gaminti (opensource), tai dabar ant kiekvieno kampo bus socialinių tinklų.

Opensource’iniai soc. tinklai yra gerai (idėjiniams tikslams pasiekti), bet bendrąja prasme prie socialinių tinklų manau jau greit (arba netgi jau dabar) galima prirašyti varnelę “perteklinių interneto dalykų” sąraše.

Kažkaip pradedu manyt, kad reikia išsiregistruot iš visų soc. tinklų, pasilikti tik LinkedIn vardan dalykinių kontaktų palaikymo (buvę kolegos, ir pan), ir laikytis atokiau nuo viso šito š…

Vienoje diskusijoje radau linką į visai įdomų straipsniuką : http://silver.ring.lt/manifesto.htm .. Iš esmės pritariu jam - žmogus prieštarauja daugumai gamtos dėsnių ir priešinasi visoms jos negandoms, nors jos yra kaip ir natūralus gamtos sijotuvas, kuris palaiko gyvybės pusiausvyrą gamtoje. Bet žmonės skiria nemažus resursus, kad šias negandas įveiktų, tuo tik didindama populiaciją , kas nemanau kad yra labai gerai Manau artėja metas ir likusiam pasauliui jog pradės taikyti sistemą kaip ir rytuose jei jau daugiau nei vienas vaikas, tai jau negerai…

Va beklaidžiodamas radau video filmuką apie gyvą dnb grojimą

Gal kam bus įdomu

video

Dėl antraštės nepykit, tiksliau nesugalvojau kaip sukišt į vieną sakinį trumpą

Šiandien kažkaip bebraidant po internetą , skaitant postringavimus apie Ameriką ir jos aukas (kitas šalis), susimąsčiau, kad tai kažkiek primena man kryžiaus laikus, kai pagonys buvo laikomi nusidėjėliais, ir juos reikia “atvesti į doros kelią”, nors patys pagonys nei to prašė, nei tam jautė pareigą. Taip ir čia panašiai - Amerika ale kovoja už demokratiją ir ją stengiasi skleisti kitose šalyse, nors to kaip ir niekas neprašo.. Manau daug kas sutiks, kad ir kryžiaus karų laikais, tiek ir dabar (demokratijos agitavimo laikais), viešai deklaruojamas tikslas tėra tik priedanga, o tikslai ganėtinai aiškūs - įtaka įvairiose šalyse, priėjimas prie tam tikrų resursų.

Aišku, galima teigti, kad krikščionybė buvo žingsnis civilizacijos link, nes visgi su krikščionybe ir raštas atėjo (jei neklystu. nepasižymiu itin giliomis istorijos žiniomis. gėda.), ir panašiai, bet visgi galbūt buvo galima apsieit ir be karų, o ir jei vis dar pagonys būtume, nemanau kad būtų trikdžių eiti link civilizacijos. Na bet jau čia prasideda “kas būtų jeigu būtų”, o čia jau spėlionės begalinės, o ir beprasmės, nes kaip buvo taip buvo. Tiesiog dar kartą galime pastebėti, kad istorija kartojasi. O kažkaip žmonės yra laikomi protingomis būtybėmis Juk protingas žmogus turėtų nekartoti praeities klaidų. Kita vertus, įtaka, pinigai žmones verčia nužmogėti (užuodžiu stiliaus klaidą, bet vėlgi nesugalvojau kaip išsireikšt kitaip), matyt todėl ir kartojasi klaidos.

Gaila.

Uch, šviežiai dar su įspūdžiais iš koncerto prisėdau prie kompo Na mano akimis, koncertas buvo laaaaaaaaaaaaaaaaaaaabai geras.

Koncerto apšildantysis atlikėjas buvo Jurga Šeduikytė. Nors ir nesu itin didelis jos gerbėjas, bet po jos pasirodymo sudvejojau, ar tikrai su svaria priežastim aš jos muzikos nesiklausau Šiaip jos pasirodymas buvo tikrai geras - gražiai sudainavo, bendravo su publika, buvo tikrai nais. Duočiau dešimt balų iš dešimties galimų.

Bjork.
Grojo savo geriausius gabalus, kas manau labai patiko publikai (po kiekvienos dainos buvo audringi aplodismentai jai). Man asmeniškai labai patiko kad ji tikrai energingai po sceną lakstė, efektų buvo gerų (įdomi kombinacija su lazeriais ir veidrodžiais, per vieną dainą ji ten iš rankų išleido kažką panašaus į konfeti, tik ten buvo kažkokie ilgi berods popieriniai makaronai (aišku, skamba kvailokai, bet vaizdas tikrai neblogas buvo), ir pabaigoje gausus konfeti ant gerbėjų, grojant finalinei dainai ), jos visas kolektyvas irgi energingas buvo, davėsi neblogai

Oras išpuolė geras. Dieną praūžė beveik audra , galvojau koncertui kaput, bet visgi audra buvo trumpa, ir poto buvo šiltas, maloniai drėgnas oras.  Gal kiek tvankoka buvo, o ir nualpusių buvo man rods (mačiau kaip vieną merginą nešė kažkas), bet karts nuo karto užeidavo malonus vėsesnio oro gūsis, ir tada vėl sau krataisi

Liaudies buvo DAUG. Net nustebau. Prieš koncertą (dieną) buvo šiek tiek neramu, dvejojau ar susirinks daug žmonių, o ir plotas tikrai didelis, tai jei ir susirinktų daugiau žmonių, tai vistiek neatrodytų gausiai. Prisirinko žmonių gausiai Fanų zonoj tai pilna (berods) buvo, kitose zonose irgi daug žmonių. Einant iš vingio parko, tai nusitęsė ilga žmonių eilė , einanti takeliais,poto visi per tiltą į žvėryną ėjo, tai žmonės ėjo ištisai, nesimatė galo nei vienoj pusėj :]] o juk dar buvo einančių ir link karoliniškių..

Papildymas: patiko dar tai, kad daug apsaugos buvo, policijos. Dar einant takeliu vingio parke (o jis tamsokas buvo, ir ganėtinai nesaugus), vaikščiojo patruliai su savo žirgais, tai tikrai ramiau ėjau namo, kas tikrai labai nice buvo. Dar dėl Bjork : šiaip ji nelabai šneki buvo su publika, bet manau tikriausiai dėl to , kad ji dabar turi šiokių tokių problemų su balsu, atšaukė keletą koncertų , bet į šį atvyko, tai manau visai suprantama, kad reikėjo tausot balsą..  Laikraštyje perskaičiau, kad buvo susirinkę 8000 žiūrovų :O

Reziumė: išgirdau mėgstamos atlikėjos mėgstamas dainas atliekamas gyvai, sceniniai visi dalykai buvo labai gerai, atmosfera taipogi buvo liuks Labai patenkintas renginiu.
p.s. fainiausias dalykas iš Bjork gyvų koncertų yra tas, kad ji pasibaigus kūriniui, kai ploja žiūrovai, sako “senkju” kažkaip mielai man skamba

Pažiūrėjau seną (ganėtinai) filmą “Pulp Fiction” (imdb, wiki), ir sugalvojau kad reiktų pažiūrėt ir kitus filmus, (amžius nesvarbu), kurie padarė vienokią ar kitokią įtaką tolimesniam kino vystymęsi.

Quentino Tarantino stilius (kiek pasidomėjau) yra ganėtinai nestandartinis - jis mėgsta naudoti nelinijinės istorijos techniką (nežinojau kaip geriau išverst terminą non-linear), ir jis 90′aisiais (jei tiksliai, tai 1994) įtakojo šios technikos populiarėjimą (non-linear link’e papasakojama apie tai detaliau). Manau reiks pasižiūrėt ir kitus Q. Tarantino darbus, manau bus įdomu ne tik kaip žiūrovui pažiūrėt, bet ir iš kino vystymo (ar kaip čia įvardinti) pusės.

Būtų smagu sulaukt komentarų/pasiūlymų/rekomendacijų iš lankytojų, kokie dar filmai buvo tokie ryškesni savo stiliaus pradininkai/populiarintojai/atstovai.

Laukiu komentarų

Taigi, šiek tiek duomenų apie mano dviratizmo būklę

Nuvažiuota ~212km, dažnai važinėju kone kasdien į darbą. Jau buvo ir pirmasis skrydis su dviračiu (t.y. teko griūti).

Įspūdžiai: ganėtinai geri. Aišku, daug nevažinėju (santykinai), o ir tai dažniausiai centre (žvėrynas-gedimino prospektas maršrutu), tai galbūt dėl to nebuvo kažkokių tai problemų/incidentų, nors “tiek betrūko” pasitaikė

Ateities planai: pabaigti susitvarkyti dviratį, pradėt sportinį važinėjimą ne asfalto keliais. Reiks kada palekiot po miškelius, bet tam reiks ir ratus atitinkamai pasiruošt, o tai dabar paprasti asfaltui pritaikyti ratai Ir dar reiks spyną nusipirkt.

Ko pasigedau: vietų, kur galima būtų prirakinti dviratį. Pvz centre tai labai mažai įstaigų (kad ir tų pačių parduotuvių), kur būtų galima prirakint patogiai dviratį. Dabar tenka prie visokių stulpų/kuolelių rakint,nes praktiškai nėra tam tinkamų vietų. Taip staigiai pamenu tik vieną vietą - prie flagmano, ten galima normaliai prirakint dviratį. daugiau tai nelabai pamenu..

Bendrai paėmus: dviračiai yra gerai. Į darbą nusigaunu per ~12 minučių ir nemokamai, kai su autobusu/troleibusu keliauju ~25 minutes, plius kainuoja 1,40 litų O kur dar “malonumas” grūstis į troleibusą, pilną žmonių, brautis link aparato, kad paženklintum bilietėlį.. O su dviračiu mini sau smagiai Tik reikia žiūrėt kad nenutrenktų, kad pats nenutrenktum konors

Patarimas: kaip ir su mašina, reikia laikytis saugaus atstumo nuo mašinų , nes mašinai, važiuojančiai 20km/h sustabdyt iki 0 tereikia stipriau spustelt stabdį, ir praktiškai iškart sustoja automobilis, o va dviratistas taip greit nesustoja, važiuodamas tokiu pat greičiu Tiek betrūko, kad būčiau įvažiavęs į vieno automobilio galo, kai netikėtai užkirto stabdžius, o aš tuo metu tik ruošiausi stabdyt :]] Ant priekinio rato pavažiavau metriuką (stabdant su priekiniais stabdžiais), bet baigėsi tvarkingai