Šiandie susimąsčiau, kad galėtų mokykloje vėlesnėse klasėse dėstyti sklandžios kalbos dalyką. Priežastis - dažnai susiduriu su žmonėmis, kurie ne iš pirmo karto surezga aiškų klausimą arba pasako aiškiai ko nori/ką turi omenyje. Man ir pačiam būna tokių problemų. O kai pasiklausai “šiuolaikinio jaunimo” kalbą, kaip dėsto žodžius, tai baisoka pasidaro. Arba aš jau netenku telepatinių galių, ir sunkiai suprantu kai kuriuos žmones 
Mar
27
Mar
25
Mar
25
Sveikinu visus su praėjusiom šventėm 
Yra šiokia tokia naujiena - pagaliau turiu parsitempęs į Vilnių savo dviratį Reiks dabar įdėt darbo šiek tiek, atnaujint. Planas yra toks - perdaryt kalnų dviratį į miestinį hibridinį dviratį, atnaujint galima sakyt visas dalis. Atsiras klausiančių - “o ne geriau naują pirkt?”, aš atsakau “taip įdomiau” o ir susirinkt iškart tokį dviratį kokį planuoju turėt kainuotų man gan brangiai. o dabar po truputį apgreidinsiu, tai bus gud. Tai tiek šiam kartui. Nelabai mėgstu blogint apie savo paprastą kasdienį gyvenimą be filosofinės pusės, bet čia dabar darau įžangą į naujas blog’o temas - “dviračiai”, “miestas, dviratis ir aš”, ir panašiai
Mar
6
įdomus visgi jausmas, kai žmogus,kuris nesikalbėjo su manim tarkim kone metus, per IM’ą parašo:
“sveikas, kaip sekasi?”
ir poto iškart eina klausimas:
“gal gali padėt biškį su kompais?”
Miela malonu, kai žmonės prisimena tik tada, kai manęs PRIREIKIA, o ne pasiilgsta ar šiaip nori pasikalbėt. Visgi matyt ne toks jau ir įdomus esu
P.S. Čia nejaučiu nei nuoskaudos, nei ko, tiesiog pastebėjimas.
P.P.S. Citatos ne iš konkretaus pokalbio, bet bendrinės, kad eitų suprast esmę ir tiek.